- kailiadirbys
- kailiadirbỹs, kailiadirbė̃ dkt. Kvė́darnos apýlinkėje gyvẽnę kailiadirbiai̇̃ daugiáusia bùvo valstiẽčiai.
.
.
kailiadirbė — kailiadirbỹs, kailiadirbė̃ dkt. Kvėdarnos apylinkėje gyvẽnę kailiadirbiai̇̃ daugiausia bùvo valstiẽčiai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
baltušninkas — ×baltùšninkas ( nykas), ė (hibr.) smob. (1) 1. kas balto veido, šviesiaplaukis (ppr. apie vaikus): Jų mergaitė buvo tokia baltùšnykė Ėr. 2. (plg. l. bołtusznik) kailiadirbys, kailius: Nešk kailius pas baltùšnyką Knv. Išdirbdamas kailius,… … Dictionary of the Lithuanian Language
dūbininkas — ×dū̃bininkas, ė smob. (1) K; N kailiadirbys … Dictionary of the Lithuanian Language
dūbninkas — ×dūbninkas ( nykas RtŽ) sm. kas kailius dūbija, kailiadirbys … Dictionary of the Lithuanian Language
garborius — ×garbõrius (l. garbarz) sm. (2) J, [K], gar̃borius (1) Rs, Slnt kailiadirbys, odžius, odminys: Tam dvare buvo karčema ir garborius, kur skūras dirbo BsPIV77. Kailį nusmauks, įduos garboriui išdirbti PP86 … Dictionary of the Lithuanian Language
išdirbėjas — išdirbėjas, a smob. (1) 1. A1884,299 kas išdirba, pagamina: Vyno ir kitokių gėralų išdirbėjai didina gamybą rš. 2. kas kailį išdirba, kailiadirbys: Kailių išdirbėjas buvo neturtingas žmogus rš. dirbėjas; apdirbėjas; išdirbėjas; nudirbėjas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
kailiadaris — kailiadaris, ė smob. (1) Lp; SD125 kailiadirbys, kailius … Dictionary of the Lithuanian Language
kailius — kaĩlius sm. (2) K, Jn, A.Baran, BŽ204; R235, MŽ, Lex104 kailių dirbėjas, kailiadirbys, odžius, odminys: Kaĩlius dirba kailius Brš. Visus kailius nuvežėm kaĩliui išdirbti Šn. Užeik pas kaĩlių, ar jau gatavi kailiai Dkš. Kaĩlius vąšuos avies… … Dictionary of the Lithuanian Language
kušnierius — ×kušniẽrius (l. kuśnierz) sm. (2); CI410, Lex20 kailiadirbys: Pas kušniẽrių mūs trys kailiai nunešti išdirbti Lš. ^ Ateis lapė pri kušnieriaus VP7. Ateis lapė in kušnierių, kad ne miltų, tai pelenų (sakoma, kalbant apie tokį, kuris didžiu… … Dictionary of the Lithuanian Language
mynikas — mynìkas, ė smob. (2), minìkas (2) K žr. mynėjas: 1. Važiuojam šieno vežti, aure ir mynìkas ateina Pc. Mynìkai yra, tik veržt neveržia Šd. 2. CI386, K, Šk, Grk Linaminiui reikia lygiai mynìkų ir mynìkių Skr. Keli bus mynìkai? Alk. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language